klestelti

klèstelti, -i (-ia, -na OG352), -ėjo, klẽstelti žr. 1 klestelėti: 1. Klestelk ant kėdės, būsi svečias Vv. Kai aš vedu, tai eina, o kai paleidžiu, tai ir klèstelia Ig. Rūkienė apstulbusi klestelia ant suolo J.Balt. 2. Sėdos, net klẽstelė[jo] OG352. 3. tr. pilstelėti, šiuptelėti: Klestelk saujelę miltų į puodą Plv.